Frankfurtas – penktas pagal dydį Vokietijos miestas. Dinamiškame didmiestyje pamatysite ne tik atviruko vertą panoramą, bet ir daug įdomių dalykų. Jame taip pat įsikūręs Europos centrinis bankas.

Frankfurte vyksta didžiausios pasaulyje knygų, įvairių prekių ir muzikos mugės. Miestas taip pat didžiuojasi Johann Wolfgang von Goethe. Turtingą Frankfurto muziejų kolekciją pralenkia tik Berlyne esančių muziejų skaičius, tą patį galima būtų pasakyti ir apie naktinį gyvenimą, klubus ir pramogas.

Angliškasis Teatras (The English Theatre, Frankfurt). Įkurtas daugiau nei prieš 30 metų, Angliškasis Teatras Frankfurte yra didžiausias angliškai kalbantis teatras Europoje. Teatras užsiima švietėjiška veikla, skatina mokytis kalbų, vykdo kultūrinius mainus. Kiekvieną sezoną daugiau nei 60 000 lankytojų mėgaujasi komedijomis, trileriais, dramomis ir miuziklais.  Teatre beveik 300 sėdimų vietų, naujausios vaizdo ir garso technologijos, pagyvinančios įdomius spektaklius. Čia rasite moderniai įrengtą, dviejų aukštų barą – Džeimsas (James the Bar), kuriame patogu pailsėti, išgerti ir užkąsti per spektaklio pertrauką.

Kainos: nuo 14 eurų studentams iki 47 eurų. Stotelė: Willy-Brandt-Platz arba Hauptbahnhof.

Städel meno muziejus (Städel Museum)

Städel muziejuje galite pamatyti vieną didžiausių Vokietijoje meno kolekcijų. Nuo muziejaus įkūrimo 1815 metais (įkūrėjas – Johann Friedrich Städel) kolekcijoje jau sukaupta apie 2700 paveikslų, 600 skulptūrų ir 10 000 kitų meno darbų. Muziejaus ekspozicijos kviečia lankytojus keliauti nuo viduramžių ir pamatyti, kaip menas keitėsi iki šių dienų. Muziejaus kolekcijoje rasite Botticellio, Rembranto, Pablo Picaso ir Francis Bacono ir kitų garsių menininkų darbų.

Kaina nuo 10 €. Šeimos bilietas (du suaugę ir vienas vaikas) 20 €. Vaikams iki 12 metų -  nemokamai. Kaip nuvykti: tramvajai 15 ir 16 – (stotelė Otto-Hahn-Platz); metro U1, U2, U3, U8 – (stotelė Schweizer Platz).

Gamtos istorijos muziejus „Senckenberg“ (Natural History Museum Senckenberg)

Muziejus siūlo vieną įdomiausių gamtos istorijos kolekcijų Europoje. Tūkstančiai eksponatų, esančių šiame muziejuje, yra vieninteliai arba labai reti. Senasis (1907 metų) muziejaus pastatas buvo renovuotas, modernizuota ir Žemės istorijos bei jos evoliucijos paroda. Kiekvienais metais muziejų aplanko apie keturiasdešimt tūkstančių lankytojų. Čia galite išvysti, kaip anakonda ryja laukinį šerną, prieš tris milijonus metų gyvenusio žmogaus protėvio skeletą, įvairius dinozaurus ir Tyranozauro skeletą.

Kainos: nuo 3  iki 6 €. Stotelė: metro Bockenheimer Warte.

Frankfurto muziejų krantinė (Museumsufer)

Čia patiks visiems muziejų gerbėjams. Ši unikali kultūrinė patirtis jus nuves į abi Maino upės krantines. Pietinėje krantinėje rasite 9 parodų rūmus ir muziejus: Giersch muziejus (meno muziejus); Liebieghaus (skulptūrų muziejus); Städel meno muziejus; Komunikacijų muziejus (Museum of Communication); Architektūros muziejus (German Museum of Architecture); Kino muziejus (German Film Museum); Pasaulio kultūrų muziejus (Museum of World Cultures); Taikomosios dailės muziejus (Museum of Applied Art); Ikonų muziejus, Dr. Schmidt-Voigt fondas (Icons Museum, Dr. Schmidt-Voigt Foundation); kitoje Maino upės krantinėje rasite Žydų muziejų (Jewish Museum), Istorijos muziejų (Histroical Museum) ir Vaikų muziejų (Children‘s Museum). Frankfurto muziejų krantinę verta aplankyti vykstant muziejų nakčiai arba rugpjūtį vykstančio „Museumsufer“ festivalio metu.

Kaina: galima nusipirkti Museumssufer bilietą, su kuriuo galėsite įeiti į 34 muziejus dvi dienas iš eilės. Bilieto tipai: vienam žmogui – 15 €; šeimos bilietas (du suaugusieji ir vaikai/anūkai iki 18 metų) – 23 €. Vaikai nuo 6-18 metų; studentai ir mokiniai; neįgalieji – 8 €

Varjetė teatras „Tigerpalast“ (Tigerpalast Variete Theater)

Pirmasis tarptautinis varjetė klubas Frankfurto mieste buvo atidarytas 1988 metais. Jo įkūrėjai buvo Margareta Dillinger, Johnny Klinke ir kabareto artistas Matthias Beltz. Nuo tada „Tigerpalast“ tapo tarptautiniu kultūros fenomenu – susiejantis įvairius teatro pasirodymus ir virtuvės tradicijas. Tik čia rasite „Tigerpalast“ gurmanų restoraną, kuriame siūloma paragauti „skonių virtuvės“ patiekalų. „Tigerpalast“, kuriame telpa beveik 190 svečių, užburs muzika ir pasirodymais.

Du pasirodymai vyksta kiekvieną dieną (išskyrus pirmadienį). Pasirodymų bilietų kainos vienam asmeniui nuo 58,75 €.

Stotelės: vykstant tramvajumi – Konstablerwache, metro – Konstablerwache

Maino bokštas (Main Tower)

Įspūdingas dangoraižis, kurio fasadas pastatytas iš stiklo. Tai vienas aukščiausių pastatų Frankfurte, siekiantis beveik 200 metrų, į kurį užkilus galima apžiūrėti 360º miesto panoramą. Gana lengva patekti į dangoraižio viršų, kadangi liftas jus užkels beveik į 190 metrų aukštį, todėl jums reikės įveikti tik vieno aukšto laiptelius iki pat dangoraižio viršūnės. Rekomenduojama lankytis Maino bokšte nakties, ar bent vėlyvo vakaro metu, kada visas miestas pasipuošia vakaro šviesa. Pastate veikia restoranas, suvenyrų parduotuvė ir paroda, skirta Maino bokštui. Taip pat čia įsikūrusios įvairios kompanijų būstinės, meno paroda.

Darbo laikas (kada pakilti į dangoraižio viršų) vasarą: sekmadienis-ketvirtadienis 10⁰⁰-21⁰⁰; penktadienis-šeštadienis 10⁰⁰-23⁰⁰; žiemą: sekmadienis-ketvirtadienis 10⁰⁰-19⁰⁰; penktadienis-šeštadienis 10^00-21⁰⁰. Įėjimo kainos: standartinis bilietas vienam asmeniui 5 €; bilietas su nuolaida vienam asmeniui 3,50 €, šeimos bilietas (du suaugusieji ir du vaikai 6-12 metų) 13,50 €.

Dialogo muziejus (Dialogmuseum)

Dialogo muziejuje daug nepamatysite savo akimis, tačiau išmoksite pamatyti tai, kas nematoma. Muziejuje yra įrengti šeši potyrių kambariai, kuriuose galima pajausti pasaulį taip, kaip jį jaučia aklieji. Muziejus ypatingas tuo, kad jame dirba tik aklieji, norima sutelkti dėmesį, koks iš tikrųjų įdomus pasaulis jų akimis. Aplankius muziejuje esantį restoraną „Tamsos skonis“ (Taste of Darkness), lankytojai turi pasitikėti tik savo liežuviais ir nosimis, kad atspėtų, kas iš tiesų yra jų lėkštėse. Taip pat čia rasite „Komunikacijos kazino“ (Casino for Communication), kuriame pramogaujantys lankytojai turi naudotis tik žodžiais, komunikuoti ir taip žaisti įvairius žaidimus.

Darbo laikas: antradienis, penktadienis 9⁰⁰-17⁰⁰ ; šeštadienis, sekmadienis, švenčių dienomis 11⁰⁰-19⁰⁰. Kainos: nuo 4 vaikams iki 48 šeimoms. Stotelės: tramvajaus Osthafenplatz, metro Ostbahnhof.

Palmių sodai (Palmengarten)

Vienas iš dviejų Frankfurto botanikos sodų, tapęs beveik 50-ties tropinių medžių, orchidėjų, paparčių ir kitų retų augalų namais. 22 hektarų „Palmių sodai“ yra šalia Frankfurto botanikos sodo, kuris priklauso Johann Wolfgang Goethe Universitetui. Sode esančių augalų ekspozicijos sugrupuotos pagal jų kilmę ar jiems tinkamą temperatūrą specialiuose šiltnamiuose. Yra ir įspūdingas žiemos sodų kompleksas, dar kitaip vadinamas tropikariumu. Botanikos parkas suplanuotas ramiam šeimos poilsiui – čia daug suolelių, vaikų žaidimų aikštelė, lauko teatras, maži tvenkiniai su liepteliais, kursuoja specialus vaikų traukinys.

Darbo laikas: vasaris-spalis 9⁰⁰-18⁰⁰; lapkritis-sausis 9⁰⁰-16⁰⁰. Kainos: suaugusiems 5 €, vaikams iki 14 metų imtinai 2 €.

Kino muziejus (German Film Museum)

Muziejuje išvysite dvi nuolatos veikiančias ekspozicijas, kurios pasakoja apie originaliausią meno formą dvidešimtajame amžiuje – kiną. Ekskursijos metu būsite supažindinti su kino atsiradimo priešistore, optinėmis iliuzijomis ir filme kuriamo judėjimo triukais. Čia rasite kavinę, suvenyrų parduotuvę ir kino teatrą, kuris reguliariai rodo senus ir naujus kino filmus.

Kainos: paroda nemokama vaikams iki 6 metų, bilietai nuo 2,50 € už bilietą į parodą iki 7 € už kino teatro bilietą, paroda ir kinas – 10 €. Stotelės: tramvajų Schweizer-/Gartenstraße, metro Schweizer Platz.

Frankfurto miesto rotušė (Frankurt Rӧmer)

Centrinis komplekso pastatas buvo žinomas „Zum Rӧmer“, iš jo ir kilo miesto rotušės pavadinimas. „Zum Rӧmer“ išvertus iš vokiečių kalbos reiškia „prie Romos“, taip prisimenami laikai, kai Frankfurto miesto vietoje dar buvo įsikūrę romėnai. Vienas įdomiausių pastato akcentų – rotušės balkonas iš kurio kalbėjo daugybė garsių žmonių.

Esate buvę Frankfurte? Kokie įspūdžiai?

The post Savaitgalio kelionė į Frankfurtą prie Maino, lankytini objektai, kainos appeared first on Makalius.lt.

Makaliaus komanda žino, kaip praleisti nepakartojamą dieną Vokietijos Heide parke, o tu? Puiki kelionė, iš kurios parsivešite įspūdžių bent kelioms dienoms, garantuota, jei…

Makalius.lt facebook paskyroje jau skelbėme kelias foto iš nepakartojamo savaitgalio Brėmene, tačiau susikaupti ir brūkštelėti apie šią išvyką buvo išties nelengva, nes kai tik prisimindavau Heide parką, tuoj pat mintimis pradėdavau leistis nuo aukščiausių Europoje medinių amerikietiškų kalnelių „Colossos“, o galvoje suskambėdavo kolegės šauksmas – „Rykliukaaaaaaaas!!!“ (atrakcionas – Krake).

Kelionė iki Heide parko buvo nesudėtinga. Brėmeno stotyje už 39 eurus įsigijome traukinio bilietą penkiems. Nuo Brėmeno vykome iki Buchholz, kur persėdome į traukinį, vykstantį iki Soltau. Niekur blaškytis nereikia, stotis ta pati, tik įdėmiai pasižiūrėkite, kur koks kelias ir į švieslentėje esančias kryptis. Persėdimai nevargina, bet dėl atstumo kelionėje sugaišome apie dvi valandas į vieną pusę ir tiek pat atgal. Išlipę prie Wolterdingen (išlipa beveik visi traukinio keleiviai), pėstute ėjome apie 2 km asfaltuotu takeliu prie miško. Su gera kompanija neprailgsta. Galima pavažiuoti kiek toliau ir tuomet iki Heide parko vykti su specialiu transportu, tačiau nenorėjome.

Vos įėjus į parką, į galva šauna mintis – kaip viską suspėti. Heide parke kiekvienas atras sau pramogą, kad ir kaip banaliai tai skambėtų, bet tai tiesa. Čia daug atrakcionų, skirtų tėvams su mažais ir net labai mažais vaikais, apžvalginių ratelių, traukinukų, plaukiojančių, į pasakas nukeliančių, laivelių ir panašių dalykų. Vyksta vaidinimai, kur besišaudantys piratai, pokštai ir, nors kalba jie vokiečių kalba, beveik viską suprasite iš išraiškingų intonacijų ir veiksmo.

Heide parke pasijauti patekęs į pasaką. Apsižvalgai ir matai atrakcionus, dydžiu prilygstančius kone mūsų televizijos bokštui. Parke labai daug vokiškos architektūros dekoracijų, vietų, kur galima tiesiog prisėsti suvalgyti sumuštinį ar apsilankyti čia pat esančiose kavinėse. Tiesa, kainos kiek didesnės, kaip ir priklauso tokio pobūdžio vietoms, tad taupantys galite atsinešti maisto ir gėrimų su savimi.

Heide parkas puikus tuo, kad čia yra net keli atrakcionai, kurie sužavės ekstremalus. Tiesa, po penkiolikos kartų pasidaro nebebaisu! Reitinguojam – Scream (visus laimingus veidus pakelia į 103 metrų aukštį, lėtai apsuka aplink, parodo panoramą… pauzė – vienas, du, trys… laisvas kritimas! Krake (su truputį klykiančių draugų kompanija pakimbi virš ryklio nasrų, o po sekundytės, kitos, puoli jam tiesiai į dūmuose paskendusią ryklę), Colossos (stačiausi (60 m) pasaulyje mediniai amerikietiški kalneliai, ką jau čia bepridėsi. Puikus atrakcionas!). Bandėm beveik visus, tačiau šitie paliko didžiausią įspūdį. Plačiau apie kainas Heide parke čia.

Po savaitės prieš akis vis dar išnyra medinių amerikietiškų kalnelių vagonėliai, kuriais 1,5 kilometro skrieji 120km/h greičiu. O prisiminimai apie vaizdą, kurį matai prieš krentant iš 60 metrų aukščio, neabejotinai kelia šiurpuliukus… Parkas, kuriame praleidome visą dieną, privertė pamiršti tiek alkį, tiek troškulį, norėjosi tik lėkti ir kuo daugiau visko išmėginti.

Eilės prie atrakcionų? Kokios eilės?! Nors prie kiekvieno atrakciono teko laukti, šį kartą tikrai nebuvo nemalonu. Laukimas buvo jaudinantis, su mintimi – „įdomu, kas dabar bus?“. Per tą laiką galima įdėmiai stebėti kitų žmonių veidus, kurie linksmi, juokingi, susižavėję, nusigandę, bet laimingi. Taip pat įdomu stebėti ir visų atrakcionų konstrukcijas, kurios iki šiol atrodo sunkiai suvokiamos, juk kaip galima iš medžio pastatyti šitokio dydžio kalnelius, kurie įtraukti į gineso rekordų knygą?

Pigiai nuskriskit į Brėmeną, patirkit ir kitiems papasakokit, tikrai verta apsilankyti šioje pasakoje ir patirti tai, ko trokšta kiekvienas.

The post Heide parkas – geriau vieną kartą patirti appeared first on Makalius.lt.

Studentiškai pigiu kelionių gerbėjas Justinas L. atsiuntė trumpą pasakojimą su svarbiausiais įspūdžiais ir patarimais iš 14 dienų kelionės automobiliu po Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Šveicariją, Lichtenšteiną, Italiją, San Mariną, Prancūziją ir Monaką. Vaikinas pasidalino įspūdžiais apie tai, kas keliauninkams paliko neišdildomus prisiminimus, kaip jie taupė, kur nakvojo?

Pirmą stotelė – Vokietija

Apsispręsti vykti į Vokietiją buvo lengva, nes dvejuose Vokietijos miestuose turime pažįstamų lietuvių, kurie jau kurį laiką dirba ir gyvena šioje šalyje. Ne tik akies krašteliu pamatėme, kaip gyvena vokiečiai, bet ir prisiklausėme pasakojimų apie vietinius, dar kartą pasitvirtino nuomonė apie tvarkingumą, grafiko laikymąsi. Kiek nauja buvo tai, jog nepaisant liberalumo, išsišokėliai Vokietijoje bus palydėti piktais žvilgsniais. Kiekvienuose namuose būna keletas šiukšliadėžių skirtų rūšiavimui, kartais pasimeti, iš ko pagaminta šiukšlė: plastiško popieriaus ar popierinio plastiko? Nustebino keisti liepiamieji lapeliai vyrų tualetuose: „prašome šlapintis atsisėdus!!!“.

Visgi, „tvarkingumo kultūroje“ kuriami nuostabūs dalykai. Spėjome išbandyti Vokietijos autostradas. Įvažiavus į šalį nustebino ženklas „rekomenduojamas greitis 120“. Taip, rekomenduojamas. Limito nėra. Nepasididžiavome ir išbandėme visus mašinoje esančius arklius.

Vokietija paliko gana dviprasmiška įspūdį. Iš vienos pusės ji tvarkinga ir graži,  žvelgiant kitu kampu – gana nuobodi šalis, juk kartais taip malonu laužyti nusistovėjusias normas, standartus.

Kitas sustojimas – Davoso maratonas ir nakvynė arčiau žvaigždžių

Davosas, Šveicarija. Į jį vykome dėl kalnų maratono (Swiss alpine marathon), į kurį buvome užsiregistravę iš anksto. Davosas – gražus kalnų miestelis, garsus pasaulio ekonomikos forumu. Išaušus maratono dienai, kiekvienas įveikėme atitinkamai 10,9 km, 42 km ir 78 km distancijas. Finišuoti pavyko visiems.

Davose nakvojome gamtoje. Maisto ruošimas kalnų upės vandenyje šiek tiek sutrikdė mūsų sveikatą, tačiau stengėmės džiaugtis pasiektais maratono rezultatais ir su neblėstančiomis šypsenomis išskubėjome į Italiją, iki kurios buvo likę vos apie šimtą kilometrų.

Palikę didžiąją dalį jėgų, išskubėjome madų ir gendančių automobilių šalies link. Vos pajudėjus, dangus “nudžiugino” tamsiai mėlyna skylėta plėve, iš kurios po pusvalandžio pradėjo lyti. Vairuoti darėsi ne tik nekomfortiška, bet ir pavojinga. Nusprendėme sustoti ir apsinakvoti palapinėse. Palapinės iškart pasistatyti nepavyko dėl dviejų priežasčių: kuoliukai nelindo į akmeninį paviršių, vėjas ją nupūsdavo kaskart, kai tik pabandydavom galinėtis su gamtos jėgomis. Antą kartą statėme panaudodami virveles. Padėjo. Su šiltu maistu taip pat teko pavargti. Krosnelė „nenorėjo liepsnoti“, o makaronai virti… Nors labai pavargome kol sugebėjome pasigaminti pusiau išvirusių makaronų, naktis kalnuose buvo tiesiog nepakartojama. Atrodė, jog žvaigždės tiesiog ranka pasiekiamos. Nakvoti kalnuose yra vertinga dėl gaivaus kalnų oro, plataus horizonto, dėl garso, kurį sukelia kalnų viršūnes glostantis vėjas… Siūlyčiau kiekvienam bent kartą gyvenime praleisti naktį arčiau žvaigždžių.

Jei neragavai picos – Italijoje nebuvai

Negalėsi sakyt, kad lankeisi Italijoje, kol neparagausi tikros itališkos picos. Norėdami paskanauti liaupsinamo patiekalo, sustojome apylinkės didžiausiame mieste Bibbiena (užbėgant komentarams už akių, miestelio pavadinimas su picos skoniu nieko bendro neturi). Pasistatę mašiną nužingsniavome į piceriją. Joje pasitiko besišypsanti pagyvenusi padavėja ir virėjas. Išsirinkome kokių skonių šiandien norėsime paragauti. Picų kepėjas, puikiai suprasdamas šiuolaikines verslo ir komunikavimo principus, atsiradus laisvai minutei atbėgdavo parodyti iš ko daro picą, papasakodavo linksmų istorijų apie Italiją ar tiesiog nusifotografuodavo su mumis. Be abejo, prie maisto skonio prisideda ir sukuriama nuotaika.

Atnešta pica priminė chaosą: be tvarkos išdėlioti ingredientai, paplotėlio forma nepriminė apskritimo. Bet skonis buvo nepakartojimas. Picų kepėjas padarė dar viena staigmena – atnešė paragauti meliono. Taigi, picos paragavome ir kartu išmokome, kad žmonės lieka ypatingai patenkinti, jeigu padarai bent 10-20% daugiau, negu iš tavęs tikimasi.

Nakvynė skiriamojoje eismo salelėje ir kiti netikėtumai

Vakare pajudame iš Pizos. Nuvažiavę vos kelias dešimtis kilometrų, suprantame, jog  Prancūzijos sienos šiandien nepasieksime (važiavome ne pačios geriausios būklės, transporto perpildytais nacionalinės reikšmės keliais).  Dvi valandos iki vidurnakčio, o mes Genujoje su  beveik tuščiu kuro baku. Pirmoje degalinėje kuro negavome, antroje taip pat, trečioje neveikė banko kortelių skaitytuvas. Ketvirtą pasiekę „garais“, gauname kuro už  1,75 eurų už litrą.  Po ilgų klajonių Genujoje pagaliau išvažiuojame į užmiestį.

Nuostabaus grožio pakrantė, duobėtas ir labai vingiuotas kelias jūros pakrante… Nuvargę sustojome, sugebėjome tik pasitiesti miegmaišius, apie palapinių statybas nebuvo nė minties.

Ryte pabudome nuo eismo ūžesio. Šviežiomis  akimis įvertinę aplinką supratome, jog miegojome skiriamojoje eismo salelėje!

Šiek tiek nustebome dėl savo nakvynės vietos, tad pasistengėme greičiau “susipakuoti” ir tęsti kelionę. Kelias buvo ir žavingas ir varginantis. Kas porą kilometrų įsikūrę miesteliai 150 kilometrų kelionę pavertė tikru išbandymu. Pradžioje dar dairėmės, bandėme įsiminti nuostabaus grožio pajūrio miestukų vaizdus, nustebti, tačiau  po pusdienio velkantis automobilių sraute, visi vaizdai pasidarė vienodi ir visiškai neįdomūs.

Gerokai po pietų pasiekėme Prancūziją. Pirma stotelė – prekybos centras. Beje, kainos nelabai kandžiojosi, pvz., kilogramas geros kokybės sūrio kainavo 9,90 eurus, prancūziškas batonas 25 euro centus. Kuro litro kaina buvo apie 1,40 eur.

Po pusvalandžio pasiekėme Monaką. Automobilį pastatėme keturioliktame požeminės aikštelės aukšte (požeminių stovejimo aikštelių šioje šalyje ypatingai daug, beveik visos yra mokamos, ganėtinai brangios. Už pusdienį stovejimo sumokėjome 9 eurus).

Monakas nustebino savo eismo sąlygomis, architektūra, sutvarkyta aplinka.  Žemė čia yra ypatingai brangi, todėl rasti neįvertintą, apleistą lopinėlį beveik neįmanoma misija.  Pasivaikščiojome prieplauka, kur maloniai stebėjome kone „permatomame“ žydrame vandenyje žaidžiančias žuvis. Pasilepinome vietinio pliažo malonumais. Pusdienį Monake vainikavo nakvynė apžvalgos aikštelėje (Prancūzijos teritorijoje po palmėm).

Trumpas filmukas apie ilgą, varginančią, bet labai daug teigiamų emocijų suteikusią kelionę:

Pavargę, laimingi ir su įspūdžių perpildytomis galvomis pajudame į Lietuvą…

Kelionės išlaidos vienam asmeniui (važiavome trise):

1000 lt kuras

200 lt kelių mokesčiai

200 lt maistas  (konservai, makaronai ir kruopos)

150 lt padanga (Alpės leido susipažinti su padangos sandara)

200 lt papildomos išlaidos

(nakvynes dažniausiai „susiveikdavom“, joms pinigų neišleidome)

Pastebėjimai ir patarimai keliaujantiems automobiliu:

Kas kelias ar keletą dienų patarčiau paskirti parą (arba dvi) poilsiui,nes kitaip kelionė automobiliu taps tikra kančia.

Per dvi su trupučiu savaites įveikėme 9600 km dienos rida kartais būdavo 800-900 kilometrų. Labai pavargom vairuoti, jei turite galimybę, neskubėkite.

Esant geroms eismo sąlygoms, geriau važiuoti nakties metu.

Miegas gryname ore dažnai yra kokybiškesnis.

Keliavimas nacionaliniais keliais suteikia daugiau informacijos apie šalį (nei vykstant autostrada)

Žmonės neturistinėse vietovėse yra daug malonesni, šiltesni ir draugiškesni.

Nuosavas transportas suteikia beribį mobilumą, galima pasiimti nemažai bagažo.

Net vykstant į pietus praverčia šiltesni rūbai.

Dujinė krosnelė – nepakeičiamas pigiojo keliavimo draugas.

Labai svarbus dalykas yra kompanija (seni, laiko patikrinti draugai – didžiulis privalumas)

Ar keliaujate į užsienį automobiliu?

The post Pigi kelionė gali būti dar pigesnė – 10 šalių už 500 eurų appeared first on Makalius.lt.

Tiems, kurie nori keliauti į Brėmeną ir ieško patogios nakvynės, siūlome susipažinti su  „Holiday Inn Express Bremen Airport“ viešbučiu.

„Holiday Inn Express Bremen Airport“ įsikūręs vos už 200 metrų nuo Brėmeno oro uosto (viešbučio numeriuose lėktuvų nesigirdi) ir už 3 km nuo Brėmeno miesto centro. Oro uosto rajonas gali pasirodyti ne itin viliojanti vieta nakvynei, tačiau tik tiems, kurie nėra buvę Brėmene. Šis Vokietijos miestas gali pasigirti tuo, kad net stoties ar oro uosto rajonai yra gražūs, tvarkingi ir tikrai nebaisūs nei vakare nei anksti ryte.

Viešojo transporto stotelė visai netoli viešbučio, tad susisiekimas su miesto centru tikrai nesudėtingas ~ 15 min. kelio iki Šniūro kvartalo.

Numeriai viešbutyje nėra labai dideli, tačiau patogūs ir funkcionalūs, nesigirdi kaimynų. Buvome apsistoję dviviečiame kambaryje, todėl apie jį plačiau.

Dviviečiame kambaryje buvo dvi atskiros lovos, stalas, kėdė ir fotelis, televizorius, prieškambario baldai – rūbų kabykla. Numeryje galima paskanauti kavos ar arbatos, įsidėti cukraus (yra du puodeliai), vandeniui kaitinti – arbatinis.

Kokybiškai įrengtame vonios kambaryje – dušo kabina, muilas, dušo želė dozatoriuose, rankšluosčiai.

Didelis privalumas – teikiami ankstyvi savitarnos pusryčiai, tad net labai anksti išskrisdami į Lietuvą, turėsite tikrai pakankamai laiko pavalgyti.

Bare „Success“ siūlomi egzotiniai kokteiliai bei vokiškas alus, galima nemokamai žaisti „Nintendo Wii“ žaidimus. Viešbučio svečiai kviečiami naudotis nemokamais interneto terminalais visą parą veikiančioje verslo zonoje. Beje, viešbutyje yra didokas liftas.

Viešbutį rezervuoti galima čia.

Kur jūs apsistojote Brėmene?

The post Viešbučiai Brėmene – „Holiday Inn Express Bremen Airport“ appeared first on Makalius.lt.

5 žvaigždučių viešbutį Swissôtel rekomenduojame tiems, kurie Brėmeną pasirinks ypatingai progai paminėti ar tiesiog norintiems patogios nakvynės. Ką siūlo, beveik pačiame miesto centre įsikūręs, Swissôtel Bremen?

Viešbutis „Swissôtel Bremen“ yra vos už 5 minučių kelio pėsčiomis nuo Brėmeno pagrindinės stoties. Per 5 minutes nueisite iki Šlovės alėjos ir Brėmeno muzikinio teatro. Jei susigundysite nuomotis automobilį, jį galėsite laikyti viešoje aikštelėje viešbučio teritorijoje (rezervuoti nebūtina). Paslauga kainuoja – 15 eurai už dieną.

Elegantiškas viešbutis įsikūręs prie pat tilto į senamiestį. Be visų patogumų (apie kuriuos kiek žemiau) rekomenduojame pavalgyti itališkoje kavinukėje (foto). Jei ten nepatiks, vos paėję nuo viešbučio, rasite nemažai barų, restoranų.

Plačiau papasakosiu apie dvivietį kambarį, kuriame teko apsistoti. Kambarys pakankamai erdvus, lovos buvo atskiros, nelabai plačios ir gal kiek per minkštos, tačiau patogios.

Viešbučio numerio patogumai: seifas, oro kondicionierius, darbo stalas, kėdė bei foteliukas, plaukų džiovintuvas (tradiciškai skirtas džiovinti vyrų plaukams, moterims su ilgais plaukais tinka, kai nelabai skubi), chalatas, šlepetės, nemokami vonios reikmenys (šampūnas, dušo želė, kūno losjonas ir dildė). Vonios kambaryje buvo ne dušas, o vonia.

Koridoriaus zonoje pakankamai erdvi spinta daiktams. Taip pat kambaryje: virdulys, kavos ir arbatos pakeliai, cukrus, grietinėlė, puodeliai, taurės, mini baras, telefonas, plokščiaekranis televizorius, CD grotuvas, kabelinė televizija, „iPod“ prijungimo stotelė, nemokamas internetas. Beje, kompiuteriais ir spausdintuvu galima pasinaudoti viešbučio pirmame aukšte.

Šiame 5 žvaigždučių viešbutyje siūloma paragauti tarptautinės virtuvės valgių. Norintiems pamatyti daugiau ir naudotis patogiu viešuoju Brėmeno transportu – registratūroje pasiteiraukite nemokamos viešojo transporto bilieto visoms jūsų viešnagės dienoms.

Restorane „Hillmann’s“ siūlomi iš regioninių produktų paruošti gurmaniški valgiai. Stilingame bare ir poilsio salone „Ô Place“ patiekiamas šveicariškas maistas, lengvi užkandžiai ir egzotiški kokteiliai.

Savaitgaliais pusryčiauti galima iki 14 valandos. Apie maisto įvairovę labai daug nepasakysiu, bet per porą rytų nepabodo.

Viešbutyje įrengta treniruoklių salė, suomiška sauna ir turkiška garų pirtis. Svečiai taip pat gali pasilepinti masažais ir grožio procedūromis.

Nemokamai viešbutyje siūloma apsigyventi visiems jaunesniems kaip 12 metų amžiaus vaikams, jei naudojamos tik paprastai kambaryje esančios lovos. Taip pat visi jaunesni kaip 2 metų amžiaus vaikai gali būti apgyvendinti nemokamai, jei pristatomos vaikiškos lovelės.

Beje, viešbučio koridoriuose matėme ne vieną šuniuką. Norintiems keliauti su savo augintiniu, tereikės pasiteirauti, kiek kainuoja apgyvendinti savo draugą.

 Rezervuoti viešbutį galite čia

The post Kur apsistoti Brėmene? 5 žvaigždučių viešbutis Swissôtel appeared first on Makalius.lt.

Labai malonu atsidaryti pašto dėžutę ir pamatyti nuoširdžią gauto laiško pradžią: „Aš nesu didelė keliautoja, tačiau teko būti Hamburge. O apie šį miestą informacijos, matau, daug neturite, tai pagalvojau, kad nesupyksite, jei pasiūlysiu savo  aprašymą :) “, - parašė mums Agnė.

Hamburgas man vienas mieliausių Vokietijos miestų, kanalų gausa primena Veneciją, parkų grožis net užima kvapą, muziejų gausa apsuka galvą. Šiame mieste teko pagyventi kelis mėnesius, bet vis tiek nespėjau apžiūrėti visko, ką šis miestas siūlo. Tik atvažiavus sužavėjo infrastruktūra, labai paprasta, nesudėtinga ir leidžianti lengvai judėti. Aš turėjau nuolatinį bilietėlį, o turistams yra dieniniai bilietai su kuriais galima laisvai keliauti. Pirmiausia ką aplankiau, tai miesto rotušė.

Man, kaip kaunietei, net šiek tiek gėda pasidarė, palyginus šį didingą pastatą su mūsiške rotušėle.  Netoli rotušės stovi vienas lankomiausių Hamburgo objektų, tai Michael bažnyčia.

Nuo jos bokšto atsiveria viso miesto panorama. Deja, šis malonumas mokamas, jei neklystu apie 3 eurus kainuoja. Bet verta!

Tiesa, bent man, labiau patinka Šv. Nikolajaus bažnyčia, ji apgriuvusi, bet matosi, kad kažkada tai buvo įspūdingas statinys.

Taip pat, esant Hamburge reikia aplankyti Elbės tunelį, gal tai ir nėra pats gražiausias objektas, bet kai visi lankomi objektai netoliese, tai kodėl neaplankius?!

O jei kartais ten atsidursit ankstyvą sekmadienio rytą, tuomet būtai reikia užsukti į Fich markt, tai tik sekmadieniais vykstantis turgus, kuriame tikras rojus mėgstantiems pasiderėti. O apsipirkti galima. Žinoma, ten daugiausia maisto produktai, tačiau nemažai prekeivių stovi su suvenyrais. Tik dar kartelį pabrėžiu – BŪTINAI derėkitės! (nuotraukoje pirkinys už 10 eurų!)

Tiem, ką labiau domina muziejai, čia galima, kad ir metus prabūti. Man patiko akmenų muziejus (nuotraukose). Hamburgo universiteto, jis nemokamas, bet retokai dirba. Afganistano muziejus(taip, pat nemokamas, jame duoda arbatos bei jų kažkokių nacionalinių „riešutų“ paragaut.

Pakeliui į šį muziejų yra labai gražus tiltas, ant kurio padaryta kilimo imitacija, komunikacijų muziejus (įdomus, daug atrakcijų vaikams, na aš irgi pasijaučiau kaip vaikas, tai truputį pažaidžiau ). Museum fur Kunst und Gewerbe (istorijos ir meno muziejus, mokamas, bet vienos dienos jam apeiti neužtenka. Į šį muziejų rekomenduočiau nueiti visiems, iš ties įspūdingas)…

Gamtos mylėtojams patarčiau užsukti į miesto parką. Jame yra Planetariumas ir tiesiog jauki aplinka.

Dar yra Volk parkas, jis tolėliau nuo miesto centro, jame yra stadionas (futbolo mėgėjams aktualiau).

Ir žinoma, pats gražiausias, bent man, tai Planten un Blomen parkas. Šiame parke galima praleisti visą dieną, nors ir jos būtų maža… Jame yra suskirstytos zonos, pvz. Japoniškas sodas, botanikos sodas, rožynas ir pan.

Tokie mano įspūdžiai iš šio miesto. Šiek tiek paviršutiniškai, bet plėstis nenoriu, nes ir dešimt lapų neužtektų.

P.S. Pramogų mėgėjai, Jūsų paslaugoms St. Pauli kvartalas. Savaitgaliais per visą naktį ten vyksta gyvenimas. Ką veikti ras kiekvienas ;)

Dėkojame Agnei už įdomų pasakojimą, ir kviečiame keliautojus papasakoti savo įspūdžius dalyvauju@makalius.lt!

The post Ką pamatyti Hamburge? Makaliaus skaitytojos įspūdžiai (foto) appeared first on Makalius.lt.

„Su drauge studentavom Hamburge, atvažiavę draugai lietuviai papasakojo apie savo mėnesio kelionę po Europą traukiniais. Pasiklausėm įspūdžių ir pačios užsimanėm pakeliauti, tik ne mėnesį ir ne po Europą, o po Vokietiją. Kaip tarėm, taip padarėm. Susidarėm maršrutą: Hamburg (mūsų kelionės pradžios miestas), Hannover, Essen, Dusseldorf, Koln, Bonn, Frankfurtas prie Maino, Kassel, Hamburg. Žinoma, kelionėj teko jį pakoreguoti. Bet apie viską nuo pradžių“, – pasakoja Makalius.lt skaitytoja Agnė.

Susižinojom apie savaitgalinį bilietą, kurio kaina 35 eurai ir galioja vieną parą, su juo gali keliauti po visą Vokietiją regioniniais traukiniais (beje, jis galioja 5 žmonėms).

Tad šeštadienį, 5 ryto jau stovėjom Hamburgo stotyje, laikėm bilietėlį rankoje ir džiaugėmės, kad traukinys į Hanoverį bus už pusvalanduko. Su didžiuliu entuziazmu įšokom į traukinį ir pradėjom savo kelionę. Tačiau, kaip ir buvo galima tikėtis, kai keliauja dvi mergiotės, įsėdom ne į tokį traukinį. Pasirodo, šis traukinys ne regioninis, o greitasis ICE (pradedančiųjų klaida). Priėjęs kontrolierius nebuvo labai patenkintas, kai kišom jam šiam traukiniui negaliojantį bilietą, tad teko susimokėti už šitą pasivažinėjimą (apie 80 eurų). Mūsų pigi kelionė baigėsi…

Į Hanoverį atvažiavom prieš 7 val., išlipome nelaimingos, buvo vasario mėnuo, anksti ryte nebuvo labai šilta. Tik išlipusios nusprendėm, kad jau gana, važiuojam namo… Na, bet tiek susimokėjusios, nusprendėm, kad reikia bent apsižiūrėti.

Buvau skaičiusi, kad Hanoveryje prie pat stoties prasideda raudona linija, kuria einant galima apžiūrėti visas miesto įžymybes. Apėjom aplink stotį kokius tris kartus, žinoma, nieko neradom. Tada atradom savo būdą pažinti miestą: apsidairai aplinkui, pamatai kokį bokštą (na kokios bažnyčios) ir eini link jo. Taip ir darėm, ir tas bokštas buvo Hanoverio rotušės, pasisekė – labai įspūdingas statinys. Nuotaika šiek tiek pasitaisė, apžiūrėjom rotušę ir… radom raudoną liniją. Ji išgelbėjo visą mūsų kelionę!

Pradėjom eiti pagal liniją ir apžiūrėjom visas įžymybes… Prašvito, atšilo, nuotaika darėsi vis pakilesnė. Kai raudonoji linija atvedė atgal prie stoties (pasirodo ta linija prasideda ne prie pat stoties, o perėjus kelią), nusprendėm, kad gal visgi tęsiam kelionę.

Toliau keliavom į Eseną. Išlipusios laikėmės savo plano ir keliavom „kur bokštai nuves“ principu, aklai eiti nepatartina, miestuose būna stendai su žemėlapiais, tai bent minimaliai patarčiau juos įsidėmėti. Einant link bokšto radom vieną iš tokių stendų, juo ir naudojomės, taip ir apėjom šio miesto centre esančias lankytinas vietas. Labai daug laiko šiam miestui neskyrėm, nes norėjome pamatyti kuo daugiau įdomybių.

Eseno katedroje

Senoji sinagoga

Bus daugiau…

The post Savarankiška ir pigi kelionė į Vokietiją (I) appeared first on Makalius.lt.

Makalius.l skaitytoja Agnė papasakojo apie savo savarankišką kelionę. Vokietiją su drauge išmaišiusi mergina dalinasi savo nuotykiais ir patarimais bei nuotraukomis.

Kitas sustojimas Duseldorfas. Įspūdingas miestas, per miestą teka Reino upė ir architektūra labai graži. Viena bėda, mūsų „kur bokštai nuves“ principas pakišo koją… Labai jau daug tų bokštų ten… Ėjom ėjom, gėrėjomės ir net nepastebėjom kai pradėjo temti, o mes atsidūrę kažkuriam užkampyje. Žemėlapiai, esantys autobusų stotelėse, nelabai padėjo, nes labai jau painūs. Teko klausti žmonių, kur stotis. Viena porelė nurodė: „eikit šita gatve tiesiai ir prieisit“, kaip liepė, taip darėm. Ėjom kokį pusvalandį, tada jau visai sutemo, rajonas irgi ne įspūdingai saugus atrodė. Bet mums pasisekė, radom metro sustojimą. Metro važiavom kokias 10 min.

Po tokio streso, norėjom tik pailsėti ir pavalgyt, tad sėdom į traukinį, kuris vežė į Kiolną (kai kada lietuviai šį miestą vadina Kelnu, nežinau kodėl). Kelionė buvo ne ilga, tačiau spėjom užkasti (su savimi buvom pasiėmę maisto) ir šiek tiek pailsėti. Tačiau, kai jau atvažiavom nebenorėjom lipti iš šilto ir jaukaus traukinio, tad nutarėm, kad apžiūrėsim tik miesto katedrą ir keliausim toliau. Katedra stovi prie pat stoties, ją pamačius išgaravo visas miegas ir nuovargis (10 foto), taigi apžiūrėjom ir šį miestą (11-12 foto). Kiolnas labai patiko, jame tiesiog verda gyvenimas, daug turistų, daug vietinių žmonių, ant kiekvieno kampo barai. Į vieną gundėmės užeiti, tačiau suveikė studentiškas taupumas ir neapsilankėm. Kaip ir visiems miestams neturėjom labai daug laiko, tad keliavom toliau.

Pasikrovę gerų emocijų iš Kiolno, važiavom į Boną. Bona man pasirodė nedidelis, pakankamai gražus, tačiau nejaukus miestas. Apžiūrėjom įžymybes: Bonos universitetą, Katedrą, Bethoveno namą… Tačiau čia, palyginus su Kiolnu, buvo visiškai tuščia, žmonių beveik nesutikom, o ir sutiktieji – jau įkaušusios jaunimo grupelės. O nuėjus šiek tiek toliau nuo centro, pasidarė net nejauku, sakyčiau net baisu, tad ilgiau nebegaišom ir keliavom toliau.

Keliavusieji daugai pasakojo, kad jie miegojo traukiniuose, tai visą naktį ir pratemdavo, taigi „mes darysim tą patį“. Sėdom į traukinį, kuris vežė toliausiai nuo Bonos link Franfurto ir sumigom. Jaučiu, kad kažkas žadina, pasižiūriu – kontrolierius. Greit šoku ieškoti bilieto, bet jis nenori jo. Pasirodo, atvažiavom į paskutinę stotelę ir jis pageidauja, kad išliptume. Dar pasiklausia ar čia mum reikėjo, patikinom, kad TAIP. Išlipom iš traukinio ir tiesiu taikymu prie stendo, kur surašyti visi traukinių grafikai… ŠOKAS… kas galėjo pagalvoti, kad Vokietijoje traukiniai nevažiuoja visą parą?! Kitas traukinys rytoj 6 ryto. Na ką, nusimato naktis Koblenze, ką veikti, kur eiti, beprotiškai šalta.

Patraukėm į miestelį – nei gyvos dvasios, bet radom veikiantį barą. Pinigai neberūpėjo, užsisakėm arbatos, LABAI lėtai išgėrėm. Žiūrim dar neveja, užsisakėm alaus. Išgėrėm jį, buvo apie 1 nakties, bare tik keli vietiniai lankytojai, aiškiai pažįstami su barmenu. Nusprendėm, kad jie laukia kol mes išeisim, kad galėtų užsidaryti, tad išėjom į šaltą vasario naktį.

Nutarėm apžiūrėt miestelį, bet jis buvo nebeįdomus, praėjom pro tą patį barą, veikė, bet jau nebedrįsom grįžti. Užtat radom visą parą veikiantį McDonaldą. Bandėm pažaisti kortom, bet miegas nugalėjo. Nuėjom į vaikų kambarį ir parimusio ant stalo prisnūdom (beje, tokių „našlaičių“ ten buvo ir daugiau, miegojom penkiese, vienas žmogelis net čiuožykloje miegojo). Apie penktą ryto atėjo darbuotoja ir nepiktai pasakė „čia jum ne viešbutis“, tad buvo laikas keltis ir tęsti kelionę.

Pirma užduotis nusipirkti bilietą buvo nesunkiai įgyvendinta, toliau jau laukė šiltas ir jaukus traukinys, kuris vežė mus į Wiesbadeną. Wiesbadenas mielas miestelis, kai mes nuvažiavom jis dar miegojo (juk ankstyvas sekmadienio rytas), bet labai patiko. Vasarą, manau, jis turėtų būti labai gražus. Bet laikas spaudė, tad keliavom toliau.

Kitas sustojimas – Frankfurtas prie Maino. Išėjus iš stoties pasitiko dangoraižiai. Pirmas įspūdis tikrai neblogas. Per miestą tekantis Mainas tap pat prideda žavesio. Tačiau neturėjom daug laiko, tad apžiūrėjom Frankfurtą ir keliavom toliau.

Paskutinis, pagal planą, sustojimas Kaselis, čia mūsų jau laukė bendramoksliai lietuviai, kurie, kaip ir mes, Vokietijoje atsidūrėme pasinaudoję universiteto mainų programa. Jie mus pamaitino ir aprodė Kaselio įžymybes. Žinoma, didžiausią įspūdį paliko Herkules pilis. Bet ir vėl, mūsų laukė kelionė, tik šį kartą jau atgal į Hamburgą, o iki jo atstumas netrumpas, tačiau draugai padėjo sudaryti maršrutą, kad spėtume grįžti atgal. Tad keliavom i Uelzeną, kur persėdom į kitą traukinį ir pargrįžom ten kur ir pradėjom.

Taigi, kelionė buvo varginanti, tačiau įdomi, nebrangi (išskyrus tą nesusipratimą su ICE traukiniu) ir neblogas iššūkis sau. Visą kelionę išgelbėjo Hanoverio raudonoji linija ir gera kompanija. Su šia mergina paskui dar keliavom ne kartą, tad patirties atsirado, bet be nuotykių mes nemokam. Beje, jei kas norėtų išbandyti Vokietijos traukinių paslaugas, siūlau pirma užsukti į šį tinklalapį. Čia patogiai galėsite susidėlioti maršrutą, kad nebūtų nesusipratimų kaip mums.

Dėkojame Agnei už įdomų pasakojimą, ir kviečiame keliautojus papasakoti savo įspūdžius dalyvauju@makalius.lt!

The post Savarankiška ir pigi kelionė – Vokietija (II) appeared first on Makalius.lt.

Slidinėjimo gerbėjams – gera žinia, mat nuo šiol keliauti į kalnų kurortus bus galima patogiau ir greičiau. Nuo rugsėjo 21 d. oro linijų bendrovė „Air Lituanica“, prie jau vykdomų skrydžių, pridės dar vieną kryptį – į Vokietijos miestą Miuncheną.

Olimpinės trasos

Nuo Miuncheno vos valanda kelio iki populiariausio ir prabangiausio Vokietijoje slidinėjimo regiono Garmišo-Partenkircheno (Garmisch-Partenkirchen), įsikūrusio Bavarijoje, pietinėje Vokietijos dalyje, šalia aukščiausios šalyje (2,964 km) Cūgšpicės (Zugspitze) viršukalnės. Šiame kurorte 1936 m. įvyko IV žiemos olimpinės žaidynės, o dabar dažnai rengiamos šuolių su slidėmis nuo tramplino varžybos. Bendras visų trasų ilgis – 62 km. Iš jų – 10 km lengvų trasų (žalių ir mėlynų), 43 km – vidutinio sudėtingumo (raudonų) ir 9 km – sudėtingų (juodų) trasų. 

Garmišo slidinėjimo regionas skirstomas į dvi zonas – Klasikinę Garmišo (Garmisch-Classic) ir Cūgšpicės (Zugspitze). Pirmoji zona yra Hauzbergo (Hausberg), Kreuzeko (Kreuzek) ir Alpšpicės (Alpspitze) kalnuose bei jų papėdėje, kur slidinėjama 0,700-2,050 km aukštyje. Alpšpicės (Alpspitze) kalno šlaite įrengta viena įdomiausių pasaulyje, 3,390 km ilgio greitojo nusileidimo trasų – Kandaharas (Kandahar), kuri tokia populiari, jog savaitgaliais ir švenčių dienomis prie keltuvų nusidriekia eilės. Šiame regione slidinėjama nuo lapkričio iki gegužės mėnesio.

Vaizdai iš Garmišo slidinėjimo trasos.

Snieglentininkams turėtų patikti Cūgšpicės (Zugspitze) sniego parkas, kurio vakarinis šlaitas labai status, o rytiniame yra ledynas su 18 km įvairaus sudėtingumo trasų. Šis ledynas – vienintelė vieta Vokietijoje, kur slidinėti galima netgi vasarą.www.zugspitze.de 

Vaizdai iš Cūgzpičės slidinėjimo trasų.

Trasa istorinių vietų papėdėje

Pasienyje su Austrija įsikūrę 5 slidinėjimo kurortai: Berchtezgadeno (Berchtesgaden), Šionau prie Kionigsės (Schonau-am-Konigssee), Bišofsvyzeno (Bischofswiesenas), Marktšelenbergo (Marktschellenbergas) ir Ramzau (Ramsau). Nors kurortai yra nutolę vienas nuo kito, visuose galioja bendras slidinėjimo abonementas. Šie kurortai mėgstami šeimų ir slidininkų, pirmenybę teikiančių ne stačioms viršukalnėms, bet žmonių neperkrautoms trasoms ir keltuvams, iš kurių matyti gražūs vaizdai. Bendras šių trasų ilgis – 57 km: lengvų trasų (žalių ir mėlynų) – 33 km, raudonų (vidutinio sudėtingumo) – 20 km, sudėtingų (juodų) – 4 km. (Nuotr. Garmisch-Partenkirchen).

Kurortus galima suskirstyti ir pagal slidininkų pomėgius: patyrę stačių šlaitų užkariautojai mėgsta Jenner viršukalnėje įrengtas trasas, kuriose apstu „laukinių“ gilaus ir puraus sniego atkarpų; šeimos su vaikais renkasi Hochšvarceko (Hochschwarzecko) trasose, o slidinėjimo naujokams idealiai tiks 6 km trasa slėnyje tarp Rozfeldo (Rosfeld) ir Oberau keltuvų stočių.

Pavargę nuo slidžių gali pralėkti rogučių trasa Obersalzburge, o atsipalaiduoti – terminiuose baseinuose Valcmano (Waltzmann) pirčių komplekse.

Nusprendę ne tik aktyviai leisti atostogas, bet ir praturtinti savo žinias, tiesiog slidinėdami gali prisiliesti prie istorijos, mat Berchtezgadeno (Berchtesgadeno) miestelis – buvusių nacių buveinių tinklas. Netoli miestelio – ir paties Adolfo Hitlerio namas „Berghof“ bei „Erelio lizdas“ (dar „Kelštaino namas“ arba „Akmeninės gerklės namas“) – viena mėgstamiausių fiurerio rezidencijų ir vadaviečių, įkurta Kelštaino (Kehlstein) viršūnėje (1,834 km), sunkiai prieinamoje vietoje. Dabar jame įrengtas restoranas su puikia panorama į kalnus.

Jį pasiekti galima per Berchtezgadeną (Berchtesgaden), autobusu ar automobiliu atvykus į Oberzalcbergą (Obersalzberg), o toliau – specialiu kalnų autobusiuku 6,5 km ilgio uolų keliu iki kalnų terasos, esančios 1,710 km aukštyje. Iš čia 124 m tuneliu teks eiti į kalno gilumą iki lifto, kuris pakels 124 m aukštyn ir pristatys tiesiai į „Erelio lizdą“. Nenorintys gaišti laiko tokiai kelionei, bet vis tiek svajojantys bent akies krašteliu pamatyti blogio buveinę, gali tai padaryti tiesiog slidinėjimo trasoje.

Į Miuncheno oro uostą „Air Lituanica“ skraidins tris kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils ryte 9 val. 50 min., o iš Miuncheno į Vilnių – 12 val. 10 min. Kelionės trukmė į vieną pusę – 2 val. Vokietijoje su visais slidinėjimo kurortais patogu susisiekti gerai išplėtota geležinkelių ir autobusų infrostruktūra. Išrankesni ar norintys naujų įspūdžių, iš Miuncheno Franco Jozefo Štrauso (Franz Josef Strauss) oro uosto galės pasiekti Austrijos, Čekijos, Italijos ir Šveicarijos slidinėjimo kurortus.

The post Slidinėti – į olimpines trasas ir istorines vietas appeared first on Makalius.lt.

Miunchene vykstanti alaus šventė „Oktoberfest“ kiekvienais metais šešiolikai dienų sutraukia milijonus svečių iš viso pasaulio. Aplankyti šią unikalią šventę, turinčią didžiausios pasaulyje liaudiškos mugės titulą, lietuviai galės žymiai patogiau ir paprasčiau. Nuo rugsėjo 21 d. oro linijų bendrovė „Air Lituanica“, prie jau vykdomų skrydžių, pridės dar vieną kryptį – į Vokietijos miestą Miuncheną.

Kuo gi žavus garsusis „Oktoberfest“?

„Oktoberfest“ tradicija mena dar 1810-uosius metus, kai kronprincas Liudvigas (vėliau tapęs karaliumi Liudvigu I) vedė princesę Terezą ir sukvietė visus miestiečius į šventę pievoje, simboliškai gavusioje Terezos pievos (Theresienwiese) pavadinimą. Rudens šventės idėja taip prigijo, kad jau daugiau nei du šimtus metų rengiamas derliaus nuėmimo paminėjimas, XX amžiaus antroje pusėje galiausiai virtęs įspūdinga, visame pasaulyje garsia alaus švente. Iki šiol šventės tradiciją buvo nutraukę tik choleros epidemijos, karai ir ekonominės suirutės.

„Oktoberfest“ rengiamas 42 hektarus užimančioje Terezos pievoje, į kurią suplūsta apie 7 milijonus lankytojų, 14 didelių ir 20 mažesnių palapinių įrengiama apie 100 000 sėdimų vietų. Specialiai šventei alų, kurio kasmet išgeriama apie 7 milijonus litrų, gamina šešios didžiausios Miuncheno alaus daryklos. Seniausia jų – Augustiner – alų gaminti pradėjo dar 1328 metais. Ne ką mažesni ir kulinariniai šventės mastai – suvalgoma apie 500 tūkstančių vištų, keli šimtai tūkstančių tradicinių kiaulienos dešrelių, paskerdžiama virš 100 galvijų.

Šių metų šventė vyks rugsėjo 21 – spalio 6 dienomis. Tradicines pramogas, liaudiškos ir populiarios muzikos ansamblių pasirodymus, įvairiausius konkursus ir žaidimus šiemet pagyvins ir atnaujinti atrakcionai. „Oktoberfest“ rengėjai džiaugiasi, jog šventėje bus galima pasimėgauti įspūdingais laisvo kritimo potyriais, mat teritorijoje bus sumontuotas didžiausias pasaulyje (70 m) kilnojamas bokštas „Sky Fall“. Be to, bus ir „Odyssee“ linksmieji kalneliai, „Cobra“ kilpinis pasivažinėjimas bei „Pirate adventure“ linksmybių namai.

Šventė jau tapo ne tik neatskiriama Vokietijos kultūros, bet ir viso pasaulio pramogų dalimi. Apsilankyti „Oktoberfest“ – ne tik alaus mėgėjo svajonė, bet ir tikra kiekvieno šiltą bendravimą su žmonėmis iš viso pasaulio ir linksmybes mėgstančio turisto pareiga. Juolab, kad šventė pagaliau tapo lengvai pasiekiama tiesioginiu skrydžiu iš Vilniaus.

Susisiekimas

„Air Lituanica“ lėktuvai leidžiasi Miuncheno oro uoste, kuris nuo miesto centro nutolęs 28 km. Iš oro uosto į miesto centrą važiuoja traukinių Miuncheno S-Bahn S1 ir S8 linijos. Kelionė trunka apie 45 minutes. Autobuso linija MVV 635 galite pasiekti Freisingo stotį, iš kurios kursuoja autobusai ir traukiniai į Miuncheną, Niurnbergą, Regensburgą ir Prahą. Miuncheno oro uosto autobusų stotis yra tunelyje po centrine zona.

Į Miuncheno oro uostą „Air Lituanica“ skraidins tris kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils ryte 9 val. 50 min., o iš Miuncheno į Vilnių – 12 val. 10 min. Kelionės trukmė į vieną pusę – 2 val.

Apgyvendinimas

„Oktoberfest“ metu vidutinė dviviečio kambario Miuncheno viešbutyje kaina svyruoja nuo 200 iki 300 eurų. Pigesnes nakvynes siūlo „Wiesn camp“ kempingas, nuo kurio šventės vietą metro pagalba galima pasiekti per 15 minučių. Pastatytą palapinę, kurioje telpa iki keturių žmonių, galima išsinuomoti už 60-70 eurų, o tiek pat žmonių talpinantis kemperis kainuos 150-170 eurų parai. Be to, daugybė studentų užleidžia miesto svečiams savo kambarius ar net butus. Tinkamų variantų galima surasti svetainėse: airbnb.de, 9flats.com arba wg-gesucht.de.

The post Keliaujam į „Oktoberfest“ šventę Miunchene appeared first on Makalius.lt.

Mano kelionės jau seniai bebuvo kitokios ar išskirtinės. Paprastai visad vykstu į oro uostą, sėdu į lėktuvą ir lekiu pažinti miesto ar pramogauti. Nieko ypatingo, ar ne? Kartais pagalvoju, kad visa tai tampa rutina, tik kiek įdomesne, nei sėdėjimas biure nuo ryto iki nakties.

Tik štai ši kelionė, apie kurią Jums netrukus papasakosiu, bus viena išskirtinių mano trumpame gyvenime. Juk plauksiu keltu! Gėda prisipažinti, bet tai tiesa – anksčiau keltu esu plaukęs tik kelias valandas arba... Na, iš Klaipėdos į delfinariumą juk turbūt visi plaukėme. Gavęs progą išbandyti lietuviškus keltus tolimomis kryptimis (Švedija, Vokietija), dar tą pačią dieną ėmiau dėlioti savo kelionės maršrutą, o kitą rytą kišenėje jau turėjau „DFDS Seaways“ kelto „Victoria“ bilietus iki Kylio (Vokietijoje) ir atgal.

Ši kryptis, beje, labai populiari – ketvirtadienio vakarą lipant į keltą Klaipėdoje teko pastovėti eilėje kartu su šeimomis, traukiančiomis į Vokietijos pramogų parkus. Ech, pasijutau mažu vaiku – mano kelionės tikslas juk taip pat papramogauti! Kelto registratūroje mane atvykusį pasveikina laivo komercijos vadovas Juozas. Į Juozą galima kreiptis visais klausimais. Ėjau net pasiguosti, kad kiek baisoka keltu pirmą kartą taip ilgai plaukti – Juozas nuramino, kad tikrai nėra ko bijoti, keltas yra labai saugus, o visa komanda yra apmokyta nelaimės atveju padėti visiems išsigelbėti. Pasirodo, visa įgula, net barmenai ir indų plovėjos – prieš kiekvieną savo pamainą išklauso instruktažą ir kartu visi prisimena pagrindinius veiksmus nelaimės atveju.

Mūsų keltas pajuda iš Klaipėdos uosto lygiai 19:30. Užeinu į savo kajutę – ji atrodo tikrai didesnė, nei nuotraukose! Lyg 3* viešbučio kambarys, labai tvarkingas. Manęs laukia 22 valandos kelionės Baltijos jūra – vasarą labai ramia, rudenį ir žiemą kiek labiau banguota. Laivo kapitonas Henrikas sako, kad bangavimo nereikia bijoti – keltas didelių bangų metu išskleidžia taip vadinamus „pelekus“, kurie stipriai sumažina bangavimo pojūtį visiems keleiviams.

Išalkusieji kelte gali pavakarieniauti. Tą padarau ir aš. Už 15-20 litų čia galima įsigyti karštą patiekalą, o sumokėjus 45 litus, galima krautis visko, ko tik panorėsi – švediškas stalas. Maistas skanus, šviežias, yra ir desertų. Po vakarienės visi keleiviai išsiskirsto – kas į kelto parduotuvę apsipirkti, kas į kajutę miegoti, o likę bendrauja ir sėkmingai randa naujų draugų laivo baruose. Šįkart pasirenku miegą – noriu pailsėti prieš turą po Vokietiją!

Ir iš tiesų, gerai pailsiu. Ryte pabudęs kajutėje akimirką nesupratau, kur esu – ar viešbutyje, ar namuose. Ne, visgi kelte! Jau artėjome prie Kylio, tačiau liko dar kelios valandos plaukimo. Pusryčiai kelto savitarnos restorane kainuoja 5 eurus (18 litų), pavyksta pasistiprinti visam pusdieniui. Per visus televizorius rodomi lietuviški kanalai. Štai technologijos! Telefono ryšio nėra, bet televizorius veikia kuo puikiausiai net ir vidury Baltijos jūros. Visi stebi „Labą rytą“.

Po pusryčių kapitonas Henrikas duoda leidimą apsilankyti ant tiltelio - tai vieta, iš kurios valdomas laivas. Visa erdvė maždaug trigubai didesnė už mano kelionių studiją, esančią Vilniaus centre. Čia - ir pasitarimų kambarys, ir trys "vairai", daugybė kompiuterių, netgi popierinis jūrlapis (jei netyčia sistema sustreikuotų). Henrikas papasakoja, kad kartą yra plaukęs nuo Lietuvos iki pat Čikagos. Kelionė truko 18 parų! Visas jo gyvenimas - jūroje.

Plaukiant tiek šonuose, tiek priekyje matau ir kitus laivus. Norvegų didžiuliai keltai, lenkų krovininiai laivai plaukia visai netoli mūsų. Bet taip tik atrodo – jūroje laivai prasilenkti turi ne mažesniu, nei vieno jūrmylės atstumu (1.85 km). Sąsiauriuose gali ir arčiau vienas kito būti – pusė jūrmylės.

Per pietus mane, vaikštinėjantį po kelto parduotuvę, pasigavo komercijos vadovas Juozas. "Ar nori pamatyti mašinų skyrių?, - rimtai klausia jis. Aš nustembu, sakau - "Ačiū, jau prisižiūrėjau, kai ten savo mašiną parkavome...". O jis pradeda juoktis - juk sakydamas "mašinos", Juozas turėjo omenyje laivo variklių skyrių! Žinoma, kad noriu. Mašinų (variklių) skyriaus vadovas pasitinka mane, uždeda šalmą, ausines ir pajudame ten, kur paprastai keleiviai niekada nepatenka ir nemato. Leidžiamės žemyn stačiais laiptais. Garsas vis stiprėja. Pamatau du variklius, sukančius sraigtus - abu maždaug automobilio dydžio. Prie pat variklių skyriaus darbuojasi mechanikai. Juk jeigu kas nors sugenda, viską sutvarkyti reikia būnant laive. Darbuotojų pamaina keičiasi tik kas mėnesį!

Per pietus pasiekiame Kylį. Visą valandą iki jo lydėjo nuostabūs vaizdai – Kylio miestas, paplūdimiai, įvairiausios šalia praplaukiančios jachtos. Visiems keleiviams metas atlaisvinti kajutes ir su visais savo daiktais keliauti prie automobilių. Netrukus visi pradėsime judėti žeme.

Iki Hamburgo – apie valanda kelio. Mano maršrute tai buvo protingiausias pasirinkimas pirmai stotelei – Kylyje užsilikti nesinorėjo, bet ir per toli pirmąją dieną nuvažiuoti nebuvo verta, todėl saulėtas Hamburgas pasitiko 30 laipsnių karščiu ir brangiais viešbučiais vasaros sezonu... Beje, mums pavyko rasti pigų – tai „Prizeotel Hamburg City“ – visiškai naujas, modernus, vos 2** gavęs, bet visų 4**** vertas viešbutis,  dvivietį kambarį įkainojęs 60 eurų. Taigi, maždaug po 105 litus asmeniui. Keista viską pasiekti savo, o ne nuomotu automobiliu – nereikia rūpintis dėl vokiškų kuro kainų (juk pilną baką įsipylėme dar Lietuvoje), mokėti už automobilio nuomą ar draudimą, nervintis ir pratintis prie kito automobilio vairo.

Hamburgo rotušė, Reeperbahn gatvė (lyg raudonųjų žibintų kvartalas), Speicherstadt – istorinis uosto sandėlių rajonas, dabar paverstas prabangiu rajonu, pasivaikščiojimas palei Hamburgo kanalus – trumpa vakarinė pažintimi su miestu, alaus bokalas krantinėje ir... kiek didokos kainos mano vakarienei. Eisiu ieškoti pigiau.

Rasti pavyksta – manasis viešbutis „Prizeotel Hamburg City“ siūlo burgerį su čipsais už 7 eurus. Ir čia jau pasirinkus visus papildomus pagardus! Kaina primena lietuvišką, drąsiai užsisakau. Skrandis džiaugiasi ir laukia rytojaus.

9 valandą ryto, truputį pramigę, lekiam Soltau miesto link – mano GPS sistema rodo, jog būtent šalia šio miesto įsikūręs vienas geriausių Vokietijos atrakcionų parkų – Heide Park. Vėlgi, tik valanda kelio ir mes jau parkuojame automobilį stovėjimo aikštelėje prie įėjimo.

Keli patarimai:

• Su savimi pasiimkite maisto ir vandens, nes parke kainos – kosminės;
• Neimkite nereikalingų daiktų – rankinių, kuprinių, fotoaparatų, raktų, pinigų. Viską palikite automobilyje, saugomose spintelėse arba jeigu tuos daiktus pasiimti būtina, apsivilkite kažką su uždaromis kišenėmis (su užtrauktuku) – kitu atveju Jūsų smulkūs daiktai išbyrės lakstant amerikietiškais kalneliais;
• Įėjimo į parką bilietą įsigykite bent prieš 3 dienas (jei nesate tikri dėl orų) iki atvykimo. Prieš tiek laiko įsigyjant bilietą internetu heidepark.de puslapyje, sutaupysite net 11 eurų ir vietoje 42 eur už įėjimą mokėsite tik 31. Tiek kainuos bilietas už visos dienos neribojamas pramogas parke. Įėjimas į visus atrakcionus – nemokamas ir nelimituotas.
• Apsilankymui parke rinkitės darbo dieną, kadangi savaitgaliais čia atvyksta itin daug žmonių. Darbo dienomis eilės mažesnės, laukti prie atrakciono beveik nereikia. Prieš porą metų lankėmės savaitgalį – kai kur laukdavome ir po 40 minučių.
• Parkas dirba nuo 10 iki 18 val. Stenkitės į jį atvykti 10 valandą, kadangi tokiu metu didesnė tikimybė išvengti eilių – visi žmonės pradeda rinktis nuo vidurdienio.
• Nebijokite, kad Jus gali supykinti – tai visiškai ne tokio lygio atrakcionai, kurie pas mus atvažiuodavo (o dabar jau nebevažiuoja, nes uždraudė) į Palangą. Linksmieji kalneliai nesukelia nemalonių jausmų, o atvirkščiai – leidžia pajusti neigiamą G-force jėgą, laisvo kritimo jausmą ir panašiai.

Tai mano mylimiausias parkas Europoje, kol neapsilankiau geresniame. Čia tiek daug pramogų tiek vaikams, tiek suaugusiems – džiaugiasi visos šeimos. Beje, šeimos bilietai pigesni :) o studentams nuolaidos netaikomos.

Pusdienį praleidžiame parke. Mano mėgstamiausi – „Scream“ (laisvas kritimas nuo 103 metrų aukščio bokšto, pasiekiant 100 km/val. greitį), Flueg der Daemonen (Demonų skrydis – naujausias parko atrakcionas, pristatytas tik 2014-aisiais, pats švelniausias ir geriausius jausmus suteikiantis važiavimas), Krake (praminiau jį rykliuku – laisvas kritimas traukinuku 41 metrą žemyn, tiesiai rykliui į nasrus), Desert race (traukinys per 2.4 sekundės įsibėgėja iki 100 km/val.) bei, žinoma, aukščiausi Europoje mediniai kalneliai „Colossos“, laisvo kritimo metu išvystantys net 110 km/val. greitį.

Apie parką galėčiau kalbėti ir kalbėti – tai tikrai geriausias mano potyris šiais metais! Bet mums jau metas judėti toliau – vėlgi lygiai valandą – į Brėmeno miestą. Čia leidžiu sau kiek atsipalaiduoti – pagavau akciją ir rezervavau 5* „Swissotel Bremen“ – mėgstamiausią viešbutį Brėmene su šampaniniais pusryčiais. Jeigu dar nežinote, kur sumedžioti nakvynę 5* viešbučiuose už 200 litų, drąsiai rekomenduoju – Makaliaus viešbučių paieška :)

Patikėkite manimi, tokio grožio iš mažai žinomo Brėmeno miesto Jūs nesitikėjote. Įdomiausias man Šniūro kvartalas, kuriame nusprendžiame ir papietauti. Kainos nesikandžioja labai stipriai: pagrindinis patiekalas 9-12 eurų, sriuba 3-4 eurai, alaus bokalas 4-6 eurai. Už lango penktadienis. Pamažu daugėja linksmai nusiteikusių žmonių, šmirinėjančių gatvėmis. Kažkur skubančių, kažko laukiančių, dėl kažko itin besidžiaugiančių. Man patinka pažinti miestą jame naktinėjant. Susipažįsti su naujais žmonėmis, sužinai jų nuomonę apie savo kraštą. Nebandėte?

Nepamirškite nusifotografuoti prie Brėmeno muzikantų statulos, apžiūrėti Brėmeno rotušę, Rolando skulptūrą, Šv. Petro katedrą, arba įmesti monetą į Monetų šulinį, esantį „Am Markt“ aikštės viduryje.

***

10 valanda ryto. Šeštadienis. Na gerai, šiandien galima kiek pamiegoti, bet tik valanda ilgiau! Nes netrukus savo duris visiems pirkėjams atvers Brėmeno pakraštyje esantis „Waterfront“ prekybos centras, kuriame gausu parduotuvių, vis dar neatsidariusių Lietuvoje. Viena jų – „Primark“, kur gali įsigyti batelius už 3 ar 5 eurus, o kelnes – už septynis. Jeigu gyvenčiau Vokietijoje, čia neapsipirkinėčiau, nes man nepatinka gatvėje matyti vienodai apsirengusius žmones. Tačiau šiuo atveju lietuviai gali pasidžiaugti ir, iš tokios „shopinimosi“ kelionės grįžę, puikuotis niekur nematytais drabužiais. Tik niekam nesakykite, kiek mažai mokėjote! :) Automobilių „Waterfont“ pasieksite per 10 minučių, vietiniu transportu (tramvajumi) – per 15-20.

Neribojamo greičio autobanu lekiam Hamburgo link. Kaip ir visada, užtrunkame lygiai valandą. Čia nespėjome aplankyti vieno objekto – miniatiūrų muziejaus. Miesto centre įsikūręs, 12 eurų už įėjimą prašantis muziejus vertas kiekvieno už jį sumokėto cento. Nežinau, kur dar galima pamatyti tokį kiekį kruopštaus, itin kruopštaus darbo. Perkant bilietus, kasininkė būtinai Jūsų paklaus, iš kur esate. Išdidžiai pasisakykite – iš LIETUVOS! Muziejaus ekrane rodoma statistika, kiek ir kokios tautybės gyventojų apsilankė šiame muziejuje. Aš  buvau 2542 lietuvis, o kelintas tu?

Naujausias muziejaus įrengimas – miniatiūrinis oro uostas. Ar galite patikėti, kad muziejuje kyla ir leidžiasi lėktuvai, važiuoja peronu ir sustoja prie įlaipinimo/išlaipinimo vartų? Muziejuje kas 15 minučių diena keičia naktį, o viską įdėmiai apžiūrint bei grožintis tuo, ką per metus aplanko net 1 milijonas žmonių, paprastai praleidžiama apie 3 valandas. Miniatiūriniam pasauliui Hamburge sukurti prireikė net 500 000 darbo valandų, 13 kilometrų miniatiūrinių traukinių bėgių. Jeigu manote, kad muziejus įdomus tik vaikams – klystate, vaikai, viską apžiūrėję, tempia tėvelius namo, o tėveliai stovi kaip įbesti ir grožisi sukurtu pasauliu!

O mums jau metas judėti Kylio link. Šįkart tenka pastovėti kamščiuose, tad kelionė trunka apie pusantros valandos. Jeigu keliausite panašiu maršrutu, nepamirškite, kad registracija į keltą prasideda likus 3, o baigiasi – likus 1.5 val iki išplaukimo. Būtinai pasilikite laiko nenumatytiems atvejams – kamščiams ar kitiems nesklandumams. Mes nusprendėme užsukti į Kylyje esantį „Citi-Park“ prekybos centrą ir pripirkti namiškiams lauktuvių.

23 valandą vakaro „Victoria Seaways“ pajuda Lietuvos link. Visi keleiviai įsikuria savo kajutėse ir lyg ramiausiame viešbutyje užmiega. Vėlų sekmadienio vakarą, pasiekiame Klaipėdos krantus. Džiaugiuosi, kad nusprendžiau atrasti naujus kelionių būdus - šįkart atradau kelionę keltu. Pasiek Europą pailsėjęs ir tu!!!

Beje, jeigu svajojate dirbti jūroje ir plaukiojimas laivais atrodo neatsiejama Jūsų gyvenimo dalis, naujausiame rudens numeryje "Makaliaus kelionės", kuris pasirodys spalio pabaigoje, rasite svajonių profesijos interviu su laivo "Victoria" kapitonu Henriku ir komercijos vadovu Juozu - galbūt jie galutinai tave įtikins traukti ten, kur sako širdis?